Kaip žmonės gailestį sau per mass media kanalus sukelia

Naršydamas po plačiuosius FB sienų vandenynus aptikau štai tokį straipsnį.
Dalinuosi originalia nuoroda, žinodamas tuo pačiu, kad reklamuosiu ir vertinamojo straipsnio autoriaus sieną.
Bet – man svarbu neiškraipytas pirminis šaltinis su nuoroda į autorių (neseku p. Baršausko pėdomis 😉 ).

Originalaus straipsnio nuoroda:

Mane padarė/apgavo (reikia šiek tiek scroll’inti per sieną žemyn iki “Aš esu apgauta”

Taigi straipsnio analizė.
Metodas – citatų pateikimas ir vertinimas.
Citatos išskirtos kursyvu.

1. Straipsnio/kreipimosi pavadinimas: “Aš esu apgauta. Negaliu (ir nenoriu) tylėti.“
Apgavystės faktas nėra įrodytas. Todėl, šiuo atveju, autorė TIK jaučiasi esą apgauta arba ją galimai apgavo.

2. „ […] Gintaras Tamošiūnas (buvęs Seimo ir Darbo Partijos narys)…“
Vertinant reguliarių apklausų rezultatus ir žinant, kad Seimo, kaip institucijos pasitikėjimas yra nuolat žemiausiose visuomenės pasitikėjimo pozicijose, o Darbo partija turi galingą baudžiamojo persekiojimo šleifą, autoriaus sąmoningai (!) formuojama nuo pat pradžių negatyvi nuomonė apie bendro projekto dalyvius/paslaugų užsakovus.

3. „[…]galiausiai išsiderėjome 4 kartus mažesnį nei mano pradinis pasiūlymas.“
Sąmonigai naudojami santykiniai dydžiai, kurie tarsi parodo, kaip Užsakovas „nurengė“ būsimos paslaugos teikėją. Bet! Susiderėjome = Susitarėme/Sukirtome rankomis (el.paštais)/Sutikome su sąlygomis.
Ir ką reiškia “išsiderėjome” (dgs. būt.k. laikas)? Ar kaip komanda vykdytojų, ar kaip derybinės šalys? Bet tuomet turėtų būti – susiderėjome/susitarėme/sulygome. Savo noru!

4. „Tad pradėjau dirbti be jokios sutarties.“
Viena vertus žodinis susitarimas irgi sutartis. Pagal Civilinį kodeksą, žodiniai susitarimai yra galiojantys, jei įstatymai nereikalauja rašytinės atitinkamo sandorio formos.
Iš kitos pusės darbų pradžia yra VYKDYTOJO laisvas apsisprendimas. Ir tam tikrą atsakomybės dalį jis prisiima pradėdamas dirbti be rašytinės sutarties.
Dar iš kitos pusės, kas paneigs mintį, kad Vykdytojas pradėjęs dirbti TIK sukirtęs rankomis, taip išreiškė savo pasitikėjimą UŽSAKOVU. Bet! Štai koks užsakovas pasirodė svolačius.

5. „Dar prieš pasirašant sutartį, aš aiškiai informavau…“
ir
„[…]bei nemažai prisidėjau prie kitų darbų, kurie net nebuvo įrašyti į sutartį.”
ir
„[…]Gintaras Tamošiūnas, nusprendė nutraukti su manimi sutartį.“

Iš teksto taip ir neaišku, ar buvo sutartis pasirašyta, ar ne. Jei sutartis buvo pasirašyta ir joje numatytas atliekamų darbų sąrašas, o darbų padaroma daugiau – VISADA yra galimybė raštu fiksuoti priedą prie sutarties papildant sutartį naujai atliktais darbais ir juos įvertinant: darbų apimtys, išmatuojami rodikliai (KPI’s), įkainiai/atsiskaitymų išraiškos.
Kadangi tekste labiau akcentuojama, kad darbai buvo vykdomi be sutarties, kyla klausimas, kaip Užsakovas Gintaras Tamošiūnas nusprendė nutraukti tai, kas nebuvo pasirašyta?

6. „Jau matydama nuo pat pradžių ir nujausdama, kad šitie klientai bus problematiški…“
Klausimas Vykdytojui – kurių velnių straipsnio autorė sutiko padėti, jei ir sutarties nebuvo, ir įmonės registravimas buvo vilkinamas, ir nuo pat pradžių klientas – abejotinos vertės? O autorė dar darė papildomus darbus??? Turint omeny, kad jos darbo grafikas ir taip buvo perkrautas:
citata: „…Rugsėjo gale/Spalio pradžioje bus labai didelis kitoms veikloms – dvi suplanuotos konferencijos, plius kursai“.
Iš kitos pusės, darbų per didelė apkrova rodo, kad autorius nevaldo apimčių ir laiko paskirstymo resursų.

7. „Rugsėjo 24 dieną apsirgau – negalėjau visiškai prašnekėti, buvau su temperatūra, tačiau mane spaudė dalyvauti vienoje konferencijoje, į kurią faktas, kad negalėjau nuvykti.” 
Kadangi į autorę buvo kreiptasi (citata) „pagelbėti tarptautinio PR klausimais“, dalyvavimas renginiuose turėjo būti atspindėtas būsimų vykdomų užduočių sąraše ir šalių iš anksto aptartas. Tam ir reikalingos rašytinės sutartys, kuriose aiškiai apsibrėžiama, kas yra Force majore.
Ar autorė kreipėsi į gydymo įstaigą? Kaip įrodymas, kad ji tikrai apsirgo ir objektyviai negali dalyvauti viešajame renginyje. Tikrai- ne (mano giliu įsitikinimu).
Šiuo atveju, mano galva, galimo susirgimo tekstinis aktualizavimas turėjo tikslą sukelti skaitytojui gailestį ir tuo pačiu pademonstruoti, kokie užsakovai beširdžiai ir gyvuliai.
Jei perbėgtume per autorės FB sieną, pamatytume, kad tuo metu, kai ji neva buvo apsirgusi, jos siena marga mirga tų dienų pažintinės kelionės po Tripolį (Libija) vizualiniais ir tekstiniais įspūdžiais… 🙂

8. „Galų gale, be abejo man niekas nieko nesumokėjo, neatrašė į mano paskutinį e-mail, kuriame net sumažinau sumą trečdaliu.“
Klausimas – kokie Vykdytojo argumentai buvo pačiam sau, kad taip smarkiai skelbdamas ir argumentuodamas atliktų darbų svarbą ir reikšmę projektui, jis sava valia NET! trečdaliu papildomai mažina savo vertę? Advokataujate savo oponentams?
Ar tai reiškia, kad sumokėkite man na, nors bent kiek?! Ar visiškas negebėjimas derėtis ir valdyti paritetiniame lygmenyje situacijos?

9. „Mano žiniomis, yra dar du žmonės, kurie mažiau ar daugiau buvo pavesti šios kompanijos.“
O čia jau bandymas per trečius asmenis (iš teksto – mistinius) sukurti savo problemos aktualumui papildomo svorio.

10. „Liūdna, kad yra tokie žmonės pasaulyje, bet ko daugiau tikėtis, kai tarp komandos narių yra žmonių, kurie net yra turėję problemų su teisėsauga…”
O štai čia yra įdomiausia dalis.
Antroje citatoje yra įgarsinama partija, nusižengusi BK. Paskutiniame sakinyje vėl sugrįžtama prie teisėsaugos aktualijų. Šiuolaikinėje retorikoje, taip vadinamas kilpos efektas. Autorius pradeda kalbėti puse lūpų arba tik užsimena, palieka temą atvirą (atidaro kilpą) ir tam tikroje pasakojimo dalyje (vėliau) grįžta prie temos ir ją užbaigia (kilpą uždaro). Ir visas straipsnis tampa tarsi persmelktas nusikaltėlių…

Išvados:
– arba autoriui labai reikėjo darbo ir pinigų ir avantiūros skatinamas jis buvo pasiruošęs daryti bet ką ir bet kam,
– arba žmogus neturi elementaraus teisinio suvokimo (nelygu išsilavinimo),
– arba nėra susipažinęs su Project Management,
– arba autoriaus atliktų darbų kokybė buvo priekaištinga ir galimai neatitinkanti Užsakovo keliamų profesionalui reikalavimų,
– arba (palieku skaitytojų nuomonių raiškai)…

P.S. nei vieno originaliame straipsnyje minimo žmogaus, nei straipsnio autorės asmeniškai nepažįstu.

sutartis

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s