Socialinės reklamos “patyčios”

Socialinės reklamos (skrajutės) analizė

Pradėsime nuo “visuotinio” pasipiktinimo.
Ypač  “formalaus ugdymo” įstaigose (darželiuose ir mokyklose) pastaraisiais metais paplito žodis “patyčios”.
Per šį žodį sukurta arba galimai esama problema eskaluojama visuomenėje į kairę ir dešinę. Štai čia ir prasideda visi nesusipratimai. Kalbame ta pačia, lietuvių bendrine kalba ir… nesusikalbame.
Susikalbėjimas – bendro žodžių semantikos vardiklio radimas.

Taigi, apsibrėžkime, kas yra patyčios.
Šaltiniai sako:
Patyčios  – tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kuriuos, siekdamas įžeisti, įskaudinti kitą žmogų, sukelia psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turintis asmuo.
Patyčios – įvairus elgesys, kai vaikai žemina, skaudina vieni kitus. Tai gali būti kabinėjimasis, pravardžiavimas, erzinimas, stumdymas, mušimas, pinigų atiminėjimas, kuprinės, sąsiuvinių ar kitų daiktų atiminėjimas, apkalbinėjimas, ignoravimas, gąsdinimas, piktų, erzinančių SMS žinučių ar elektroninių laiškų siuntinėjimas. (Pakeiskime žodį “vaikai” į žodį “suaugusieji“  – apibrėžimo reikšmė — nesikeičia…) Patyčios – tai agresyvus elgesys, nukreiptas į kitą žmogų, siekiant jam suteikti fizinį ar psichologinį skausmą. Patyčios nėra atsitiktinis elgesys – tai yra tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, kurių metu vienas ar keli asmenys kabinėjasi, žemina, užgaulioja kitą. Šis elgesys vyksta tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų. Yra išskiriamos įvairios patyčių formos: žodinės, fizinės, kibernetinės patyčios.

Subendravardiklinkime: Patyčios – tai tyčiniai, pasikartojantys veiksmai, nukreipti į kitą žmogų ir sukeliantys jam fizinį ar psichologinį skausmą. Patyčios gali būti tiesioginės ir netiesioginės. Bet, kaip vertinti netiesiogines patyčias (internetu skleidžiamas žinutes) tais atvejais, kai asmuo net nenutuokia apie liečiančias kitiems siunčiamas žinutes ir vaizdus. Nes asmuo nepatiria jokio skausmo! Štai ir pirmas neaiškumas!

Kaip vertinti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir tarptautinės mokinių sveikatos ir gyvensenos tyrimų programos (angl. Health Behavior in School-aged Children, HBSC) duomenis, kurių pagalba bandoma parodyti tiesioginę koreliaciją tarp patyčių ir savijautos. Tarsi, viskas OK. Būsenų persidengimas.
Bet štai tyrimų atvejo analizė.
Tiriamoji grupė: Lietuvos mergaitės ir berniukai.
Amžius: 11, 13, 15 metų.
Esmė: Nusiskundimai savo  savijauta.

PSO patyčios

Skaičiai įspūdingi: kas antra tiriamoji mergaitė skundžiasi bloga nuotaika ir nervine įtampa. Ir beveik pusė mergaičių yra liūdesyje.

O štai ir kitas paaiškinimas tokioms paauglių būsenoms.
Mergaitės sparčiausiai auga 11-aisiais – 12-aisiais metais, berniukai 13 – 14 metų. Paauglystės metais vaikams gali pasitaikyti įvairūs sveikatos sutrikimai. Dažniausiai tai būna taip vadinamasis – jaunuoliškas pubertatinis dispituitarizmas. Paprasčiau tariant, tuo metu, kai vyksta paauglio brendimas, auga hipofizė (kankorėžinė liauka). Ji gamina vieno hormono per daug, o kito – per mažai. Paaugliai greitai nuvargsta, beveik be perstojo jiems skauda galvą; kartais turi per didelį apetitą, yra kamuojami troškulio. Paauglio savijauta labai pablogėja. Dėl iš pagrindų pasikeičiančių vidaus sekrecijos liaukų paaugliai visą laiką yra tarsi streso būsenoje. Taigi savaime iš dalies paaiškėja daugelis paauglio psichikos neaiškumų: netikėtas šiurkštumas ir pagieža, ūmi agresija, staigūs švelnumo ir patiklumo pasikeitimai šaltumu ir įžūliu pasitikėjimu savimi, nemotyvuota nuotaikų kaita.
Išvada – tiesmukai matyti koreliaciją tarp paauglių savijautos ir patiriamų patyčių, kaip rezultato išraiškos, yra rizikinga, pavojinga ir (galimai) klaidinga.
Kol kas kalbėjome apie tai, kas yra patyčios, kokia žmogaus būsena po patyčių ir kaip tai siejama su paauglyste.
Kitas diskusijos objektas – patyčių realizavimo aplinka. Apie tai trumpai.
Anksčiau pateikti apibrėžimai kalba apie visas amžiaus grupes: patyčios patiriamos ne tik tarp vaikų, paauglių, bet ir tarp suaugusiųjų. Ir štai kalbinis ir procesinis paradoksai. Pastaruoju metu vis dažniau girdime iš Seimo valdančiosios daugumos (!), kad ji nuolat patiria patyčias iš opozicijos. Pagal apibrėžimą patyčių, kaip ir yra atitikimas: nuolat pasikartojantys veiksmai, sukeliantys psichologinį skausmą….
Bet tuomet aš šaukiuosi logiką į pagalbą ir klausiu LR Seimo narių: jeigu jūs tarpusavyje tyčiojatės vieni iš kitų, kaip jūs galite kurti įstatymus, kurių tikslas neutralizuoti patyčias, jei patys savo smėlio dėžėje nesusitariate. Apriori, kuriami įstatymai nebus veiksmingi, nes jie kuriami patyčių aplinkoje!!!
Arba:
a) “patyčios” jums tėra žodis, kuriuo galima manipuliuoti viešojoje erdvėje, arba
b) patyčias, kaip reiškinį, įstatymiškai lokalizuoti ir kažkada neutralizuoti jūs esate neįgalūs.
Trečio kelio tiesiog nėra.

Grįžkime prie temos pirmo sakinio: Socialinės reklamos (skrajutės) analizė.

LKL diržas

Pirma skrajutė
Kairėje skrajutėje užrašas: “Diržas tinka tik kelnėms!”. Pats sakinys sukuria neigiamas emocijas. Užrašas raudonas, kraujo spalvos, “auginantis dramą”.
Vizualizacija: sportiniu kostiumu vilkintis vyriškis. Pusplikis  – aliuzija į 90 – ųjų  banditėlius arba “gezų” stilių. Treningai juodos spalvos, kas savaime sukelia grėsmingą, pavojingą, rizikingą aplinką. Sportiniai bateliai baltai purvini. Galva palenkta, akys nukreiptos žemyn. Vaikai (4) savo vaikiškomis rankutėmis įsikibę į vyriškio koją, rankas, pečius, tarsi bandytų jį sustabdyti. Pritemptos vaikų šypsenos (vieno vaiko veido išraiška rimta) byloja apie baimę parodyti piktam dėdei baimę, kad dar labiau jo neišprovokuotų neigiamiems veiksmams. Vaikų drabužių spalva juodai raudona (!). Pirmame plane diržas, odinis, savo forma primenantis gyvatę (dažniausiai pasitaikanti asociacija -kobra) yra pavojaus, skausmo simbolis, sukeliantis baimę ir paniką. Piktas dėdė nori paimti diržą vaikams. Vaikai visomis išgalėmis bando sulaikyti piktą dėdę (aliuzija į tėtį).
Ir tokia nereikšminga (?) vaizdinė detalė: krepšinio komandos “Lietuvos rytas” logotipas.
Lietryčio krepšininkai – pikti dėdės?! Čia tokia reklamos netiesioginė žinutė?
Antra skrajutė
Užrašas: “Mes – už vaikystę be pykčio!”. Natūralus minties tęsinys, “o ką visi kiti – prieš?” Užrašas – pozityvus ir dar su šauktuku, tai šūkis. Užrašo spalva – žalia, gyvybinga. Lego žaidimas –  kaladėlės didelės, spalvingos. Sukuriama lengva žaidybinė nuotaika. Šalia besišypsantis paauglys, drąsiai žvelgiantis į objektyvą (žiūrovą) – atviras, saugiai besijaučiančio berniuko žvilgsnis. Prie jo, sportišką kūną demonstruojantis vyriškis, lengvais atvirais sportiniais drabužiais. Spalva žalia – jauki, vasariška, žemiška. Gera nuotaika. Veide šypsena. Žvilgsnis nukreiptas į žiūrovą (reklamos vartotoją). Vaikas ir suaugęs tvirtai susikabinę riešais ir delnais, solidarumo ženklas, tarsi skelbtų gerą žinią: mes vieno kraujo, mes – kartu.
Ir tokia nereikšminga vaizdinė detalė: krepšinio komandos “Žalgiris” logotipas. Pakankamai didelis ir gerai įskaitomas. Ne! Reikšminga detalė.
Žalgirio krepšininkai – geri dėdės! Tokia žinutė?
Jei sudėjus dvi skrajutes, kaip parodyta nuotraukoje (iš kairės į dešinę) galime perskaityti štai tokią vientisą žinutę: “Lietuvos ryto” krepšinio komandos vyrai yra smurtautojai, o štai “Žalgirio” –  vaikų gynėjai ir draugai. Turint omeny, kad pagal laiko juostą (iš kairės į dešinę) “Žalgirio” reklama yra paskutinis informacinis blokas vartotojo operatyvinėje atmintyje, jį vartotojas ilgiausiai ir atsimins, kad TIK žalgiriečiai rūpinasi vaikais.

Lietryčio chebra, jomajo – vat čia ir yra patyčios, nukreiptos prieš jus. Kiek skrajučių egzempliorių išspausdino, tiek kartų ir tyčiojosi. Pasikartojantys veiksmai. Ir pagal netiesioginių patyčių apibrėžimą jūs net nenutuokiate, kokia žinutė yra skleidžiama…

Kas turi akis – teskaito. Kas turi […] – tesupranta.
Peace in da world, Bros and Sistas!

Advertisements

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s